Žalieji teiginiai reklamoje, produktų ženklinime ir rinkodaros komunikacijoje tampa viena aktualiausių temų verslui. Augant vartotojų lūkesčiams dėl skaidrumo ir stiprėjant teisiniam reguliavimui, organizacijoms vis svarbiau užtikrinti, kad jų komunikacijoje naudojami aplinkosauginiai teiginiai būtų tikslūs, pagrįsti ir lengvai suprantami.

Ši tema buvo nagrinėjama Kaune vykusiame atvirame Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) renginyje, kurį organizavo LAVA kartu su „Sustaiming“ ir Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Renginyje verslo atstovai turėjo galimybę ne tik susipažinti su naujausiais teisiniais reikalavimais ir jų praktiniu taikymu, bet ir aptarti kasdienėje veikloje kylančius iššūkius, susijusius su tvarumo komunikacija, produktų ženklinimu bei vartotojų pasitikėjimo stiprinimu.

Nauji reikalavimai verslui – jau nuo rugsėjo

Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas artėjantiems teisės aktų pokyčiams. Nuo šių metų rugsėjo 27 d. įsigalios Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva.

Šie pakeitimai reikšmingai sustiprins reikalavimus, taikomus žaliesiems teiginiams reklamoje. Verslas turės dar aiškiau pagrįsti naudojamus aplinkosauginius teiginius, užtikrinti jų tikslumą ir gebėti pateikti patikrinamus įrodymus, patvirtinančius komunikacijoje naudojamą informaciją. Tai reiškia, kad bendro pobūdžio ar nepakankamai pagrįsti teiginiai apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai taps vis sunkiau pateisinami.

Diskusijų metu ne kartą akcentuota, kad pasirengimas šiems pokyčiams turėtų prasidėti jau dabar. Organizacijoms svarbu peržiūrėti naudojamus rinkodaros sprendimus, produktų pakuotes, sertifikatus ir ženklinimą bei įsivertinti, ar visi naudojami teiginiai gali būti pagrįsti objektyviais duomenimis.

VVTAT pristatė žaliųjų teiginių reklamoje gaires

Renginio dalyviai taip pat buvo supažindinti su VVTAT parengtomis Žaliųjų teiginių reklamoje gairėmis, skirtomis padėti verslui tinkamai komunikuoti apie tvarumą ir išvengti klaidinančios reklamos rizikų.

Gairėse pabrėžiama, kad kiekvienas aplinkosauginis teiginys turi būti pagrįstas faktais, tikslus, aiškus ir lengvai suprantamas vartotojams. Taip pat atkreipiamas dėmesys į atsakingą aplinkosauginių simbolių, ženklų ir sertifikatų naudojimą. Praktikoje tai reiškia, kad verslas turi ne tik naudoti patikimą informaciją, bet ir užtikrinti, kad vartotojas galėtų lengvai suprasti jos reikšmę bei priimti informuotą sprendimą.

Vartotojų pasitikėjimas – vienas didžiausių iššūkių

Pokyčių aktualumą atskleidžia ir vartotojų nuomonės tyrimai. 2025 m. ES vartotojų sąlygų suvestinės duomenimis, poveikis aplinkai prieš priimant pirkimo sprendimą rūpi tik 23 proc. Lietuvos vartotojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 43 proc.

Tyrimai rodo, kad pagrindinės kliūtys rinktis tvaresnius produktus Lietuvoje yra aukštesnė jų kaina, neaiškumas dėl realaus poveikio aplinkai, nepasitikėjimas aplinkosauginiais teiginiais bei nusistovėję vartojimo įpročiai.

Dar ryškesnį signalą siunčia VVTAT užsakymu atlikta apklausa, atskleidusi, kad net 58 proc. vartotojų nepasitiki verslo subjektų skleidžiama informacija apie prekių ar paslaugų „ekologiškumą“. Tai rodo, kad skaidri ir pagrįsta komunikacija šiandien yra ne tik teisinė pareiga, bet ir būtina sąlyga siekiant išlaikyti vartotojų pasitikėjimą.

Renginio dalyviai sutarė, kad būtent pasitikėjimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių tvarumo iniciatyvų sėkmę. Jei vartotojai abejoja pateikiama informacija, net ir realūs verslo aplinkosauginiai pasiekimai gali likti neįvertinti.

Griežtesnis reguliavimas – galimybė atsakingam verslui

Diskusijos metu išryškėjo svarbi įžvalga – griežtesnis reguliavimas neturėtų būti vertinamas vien kaip papildoma administracinė našta. Priešingai, jis gali tapti reikšmingu konkurenciniu pranašumu toms organizacijoms, kurios nuosekliai investuoja į tvarumo procesus, duomenų kokybę ir skaidrią komunikaciją.

Verslai, kurie gebės pagrįsti savo teiginius, užtikrins didesnį skaidrumą ir atsakingai komunikuos apie savo poveikį aplinkai, turės daugiau galimybių stiprinti reputaciją, kurti ilgalaikį vartotojų pasitikėjimą ir išsiskirti rinkoje.

Renginyje taip pat akcentuota, kad efektyvi tvarumo komunikacija neturėtų būti tik komunikacija dėl komunikacijos. Didžiausią vertę ji sukuria tuomet, kai padeda vartotojui suprasti savo vaidmenį tvarumo kontekste, priimti informuotus sprendimus ir tapti teigiamo pokyčio dalimi.

Nuoširdžiai dėkojame renginio pranešėjoms VVTAT Tyrimų ir prevencijos skyriaus vedėjai Ingai Grinevičei ir „Sustaiming“ direktorei Nino Inasaridzei, diskusijos dalyviams – „Ecosh Lietuva“ direktorei Aistei Pranukevičienei, „Reitan Convenience Lithuania“ strategijos ir rinkodaros vadovei Linai Kaminskaitei, „CONSTAT Law Firm“ vadovaujančiajam partneriui Donatui Petrauskui, „SDG“ vadybos sistemų departamento direktorei Gintarei Drutelienei, „Black Florence, Brand Agency“ vadovaujančiajam partneriui Adomui Pūrui ir VšĮ „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo vadovei Astai Burbaitei. Taip pat diskusijos moderatoriui, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktoriui Giedriui Leskauskui bei visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą, profesionalias diskusijas ir vertingas įžvalgas.

Ypatingą padėką skiriame LAVA nariams UAB „SDG“ komandai už šiltą priėmimą ir pagalbą organizuojant renginį.