LAVA direktorius „Tvaraus verslo“ konferencijoje: tvarumo reguliavimo sėkmę pirmiausia turime matuoti realiu poveikiu

Rugsėjo 8 d. „Verslo žinių“ konferencijoje „Tvarus verslas“ verslo, asociacijų ir tvarumo ekspertai diskutavo apie besikeičiančią tvarumo darbotvarkę, naujus reikalavimus verslui ir jų poveikį konkurencingumui. Diskusijoje „Kas naujo tvarumo darbotvarkėje?“ dalyvavęs Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorius Giedrius Leskauskas pabrėžė, kad tvarumo ambicijos neturi mažėti, o reguliavimo sėkmė pirmiausia turėtų būti vertinama pagal jo sukuriamą realų poveikį. Administracinė atitiktis turi padėti šį poveikį pasiekti ir pagrįsti, o ne tapti tikslu savaime.

Diskusijoje kartu dalyvavo „Gamtos ateities“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė. Diskusiją moderavo verslo architektė, tvarios plėtros strategė ir rinkos tyrimų ekspertė Dovilė Končak.

Tvarumas – daugiau nei aplinkosauga

Pasak G. Leskausko, viena iš problemų kalbant apie tvarumo darbotvarkę yra vis dar gana siauras paties tvarumo suvokimas. Jis visuomenėje ir versle dažnai pirmiausia siejamas su aplinkosauga, nors tvarumas apima ir socialinę atsakomybę bei gerą valdyseną.

„Vis dar turime mokytis suprasti tvarumą plačiau. Aplinkosauga yra labai svarbi jo dalis, tačiau ne mažiau svarbios yra socialinė atsakomybė ir gera valdysena. Tvarumas verslui turi kurti ilgalaikę vertę, o ne apsiriboti atskirų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu“, – sako LAVA direktorius.

Griežtesnės žaliųjų teiginių taisyklės – galimybė atsakingam verslui

Diskusijoje daug dėmesio skirta ir žaliųjų teiginių reguliavimui. LAVA pozicija – didesni skaidrumo reikalavimai neturėtų būti vertinami vien kaip papildoma našta verslui.

„Atsakingai veikiančiam verslui griežtesnės žaliųjų teiginių taisyklės nėra kliūtis. Priešingai – tai galimybė aiškiau išsiskirti ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą. Aukštesni skaidrumo standartai komunikacijoje padeda kurti ir sąžiningesnę konkurencinę aplinką, kurioje tvarumo teiginiais negalima naudotis neturint pagrindo jiems įrodyti“, – teigia G. Leskauskas.

PPWR – neišnaudota galimybė dar labiau sustiprinti bendrąją ES rinką

Kalbėdamas apie naująjį Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą (PPWR), G. Leskauskas atkreipė dėmesį ne tik į aplinkosauginius jo tikslus, bet ir į bendrosios Europos Sąjungos rinkos veikimą.

„PPWR galėjo dar labiau sustiprinti vieną iš pamatinių Europos Sąjungos principų – bendrąją rinką. Priimdama reglamentą ES praleido progą žengti dar toliau kuriant iš tiesų vieningą rinką, kurioje vienoje valstybėje veikiantis verslas nepatirtų papildomų administracinių kliūčių norėdamas veikti kitose ES šalyse“, – pažymi LAVA direktorius.

Vienodi reikalavimai nereiškia vienodos naštos

Kitas svarbus aspektas – reguliavimo proporcingumas. Tos pačios administracinės procedūros dideliam tarptautiniam verslui ir mažai įmonei gali reikšti visiškai skirtingą finansinę bei administracinę naštą.

„Tvarumo reguliavimas neturėtų tapti sritimi, kurią dėl reikalingų finansinių ir žmogiškųjų resursų gali sau leisti tik didieji rinkos dalyviai. Vienodi reikalavimai labai skirtingo dydžio ir pajėgumo įmonėms nebūtinai reiškia proporcingą reguliavimą“, – pabrėžia G. Leskauskas.

LAVA direktoriaus teigimu, įgyvendinant PPWR jau dabar matyti labai nevienodas verslo pasirengimas, o įmonėms kyla daug praktinių klausimų. Didelę jų dalį galima suskirstyti į tris grupes: registracija, įmonės vietos tiekimo grandinėje nustatymas ir atsakomybių tarp skirtingų jos dalyvių pasidalijimas. Situaciją apsunkina ir tai, kad verslas turi ruoštis naujiems reikalavimams tuo metu, kai dalis praktinių jų įgyvendinimo paaiškinimų dar tik formuojama.

Svarbu skaičiuoti ne tik atitiktį, bet ir jos kainą

Vertinant naujo reguliavimo sėkmę, pasak G. Leskausko, ateityje nepakaks suskaičiuoti, kiek įmonių formaliai atitinka nustatytus reikalavimus. Ne mažiau svarbu bus įvertinti, kiek finansinių ir žmogiškųjų išteklių įmonės turėjo skirti tam atitikimui pasiekti ir kokį realų poveikį reguliavimas sukūrė.

„Jeigu didžiąją dalį resursų skirsime įrodinėti, kad esame tvarūs, užuot realiai mažinę pakuočių poveikį aplinkai, būsime prašovę pro reguliavimo tikslą. Administraciniai reikalavimai turi padėti realų poveikį pasiekti ir pagrįsti, o ne tapti tikslu savaime“, – sako G. Leskauskas.

Pasak LAVA direktoriaus, tvarumo tikslų ambicijos neturi mažėti. Siekiant realios sėkmės, kelias jų link turi būti aiškus, proporcingas ir pirmiausia orientuotas į realų poveikį. Administracinė atitiktis turi būti priemonė šiam poveikiui pasiekti ir pagrįsti. Tik tokiu atveju tvarumo transformacija gali ne tik padėti siekti aplinkosauginių ir socialinių tikslų, bet ir kurti ilgalaikę vertę bei konkurencinį pranašumą verslui.