LAVA direktorius „Žinių radijuje“: verslo savanorystės vertė matuojama ne valandomis, o sukuriamu poveikiu

Verslo savanorystė Lietuvoje stiprėja, tačiau įmonių požiūris į ją vis dar labai skirtingas. Vienoms organizacijoms tai galimybė suburti darbuotojus bendrai veiklai, kitoms – ilgalaikė investicija į visuomenės gerovę, darbuotojų kompetencijas ir organizacijos kultūrą. Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktoriaus Giedriaus Leskausko teigimu, didžiausias verslo savanorystės potencialas atsiskleidžia tuomet, kai įmonės pradeda vertinti ne tik darbuotojų įsitraukimą, bet ir konkrečius savo veiklos rezultatus.

Apie verslo savanorystės tendencijas, kuriamą vertę ir jos poveikio matavimą diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“. Joje dalyvavo LAVA direktorius Giedrius Leskauskas, savanorystės platformos „SAVA“ vadovė Kristina Balčiauskaitė ir „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė Rita Šimkutė.

Verslo savanorystė Lietuvoje: skirtingi brandos lygiai

Pasak G. Leskausko, Lietuvos įmonių požiūris į savanorystę yra nevienodas, tačiau galima išskirti kelias pagrindines kryptis. Vienos organizacijos renkasi vienkartines iniciatyvas, į kurias siekia įtraukti kuo daugiau darbuotojų. Kitos kuria ilgalaikes partnerystes su socialinėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos nuoseklaus poveikio konkrečioms visuomenės grupėms.

Atskirą kategoriją sudaro profesinė savanorystė, kai darbuotojai dalijasi savo ekspertinėmis žiniomis ir kompetencijomis. Tokia veikla gali turėti ypač didelę ilgalaikę vertę, nes perduotos žinios ir įgūdžiai išlieka net pasibaigus pačiai savanorystės iniciatyvai.

„Matome labai skirtingus verslo savanorystės modelius ir nevienodą įmonių brandą. Tačiau galime pasidžiaugti, kad Lietuvos verslas šioje srityje bręsta ir savanorystei skiria vis daugiau dėmesio. Svarbu suprasti, kad savanorystė nėra vien darbuotojų išvyka į pasirinktą organizaciją. Tai gali būti ilgalaikis bendradarbiavimas, profesinių žinių perdavimas ar nuoseklus konkrečios visuomenės problemos sprendimas“, – teigia G. Leskauskas.

LAVA direktorius taip pat atkreipia dėmesį, kad darbuotojams suteikiamos apmokamos savanorystės dienos yra reali verslo investicija. Įmonės ne tik skiria organizacinius išteklius, bet ir padengia darbuotojų darbo laiko sąnaudas.

Savanorystė gali kurti ir konkurencinį pranašumą

Diskusijoje akcentuota, kad savanorystės nauda neapsiriboja pagalba visuomenei. Ji gali prisidėti prie darbuotojų kompetencijų ugdymo, tarpusavio ryšių stiprinimo, lojalumo organizacijai ir darbdavio reputacijos.

G. Leskausko teigimu, savanorystės metu darbuotojai neretai atsiduria situacijose, kurios skiriasi nuo jų kasdienės profesinės veiklos. Tokios patirtys leidžia atsiskleisti lyderystės gebėjimams, iniciatyvumui, atsakomybei ir kitoms kompetencijoms, kurios įprastoje darbo aplinkoje gali likti nepastebėtos.

„Savanorystė gali atskleisti darbuotojų talentus, kurių organizacija iki tol nepastebėjo. Žmonės įgyja naujų įgūdžių, mokosi bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir veikti neįprastose situacijose. Kartu tai gali stiprinti darbuotojų lojalumą, nes jiems svarbu ne tik atlyginimas, bet ir organizacijos vertybės bei galimybė prisidėti prie prasmingų iniciatyvų“, – pažymi LAVA direktorius.

Jo teigimu, šiuos aspektus galima vertinti pasitelkiant darbuotojų įsitraukimo, lojalumo, kompetencijų ugdymo ir darbdavio reputacijos rodiklius. Tai leidžia savanorystę vertinti ne tik kaip socialinės atsakomybės iniciatyvą, bet ir kaip potencialų organizacijos konkurencinio pranašumo šaltinį.

Svarbu matuoti ne tik veiklą, bet ir jos rezultatus

Viena svarbiausių diskusijos temų tapo savanorystės poveikio matavimas. G. Leskausko vertinimu, įmonės dažnai apsiriboja lengviausiai suskaičiuojamais rodikliais – savanorystei skirtomis valandomis, dalyvavusių darbuotojų ar aplankytų organizacijų skaičiumi. Nors tokie duomenys svarbūs, jie neatskleidžia visos savanorystės kuriamos vertės.

Poveikį svarbu vertinti tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, savanorių atlikti aplinkos tvarkymo darbai gali turėti aiškiai išmatuojamą tiesioginį rezultatą. Tačiau profesinės savanorystės atveju didžiausia vertė gali atsiskleisti gerokai vėliau.

Kaip pavyzdį LAVA direktorius pateikė pagalbą socialinės globos įstaigose gyvenantiems žmonėms. Vienkartinis apsilankymas gali suteikti bendravimo ir emocinės paramos, tačiau nuoseklus skaitmeninių įgūdžių ugdymas gali padėti žmogui išmokti savarankiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis, pagerinti jo gyvenimo kokybę ir net perduoti įgytas žinias kitiems.

„Jeigu norime suprasti tikrąją savanorystės vertę, turime žiūrėti gerokai plačiau nei į valandų skaičių. Svarbu įvertinti, kokį pokytį sukūrėme, ar jis išliko pasibaigus iniciatyvai ir kaip paveikė žmonių gyvenimą. Būtent ilgalaikio poveikio matavimas leidžia suprasti, kiek iš tiesų vertės sukūrė mūsų investuotas laikas“, – sako G. Leskauskas.

Savanorystė turi tapti strateginiu organizacijų pasirinkimu

Nors Lietuvoje daugėja gerųjų verslo savanorystės pavyzdžių, G. Leskausko vertinimu, šiai sričiai vis dar trūksta didesnės verslo brandos. Dalis įmonių savanorystės apskritai nepraktikuoja, o kitose ji tebėra pavienių darbuotojų iniciatyva.

Laidoje LAVA direktorius pastebėjo, kad savanorystės iniciatyvos organizacijose gali gimti įvairiais lygmenimis – nuo pavienių darbuotojų iki aukščiausios vadovybės. Tačiau nuoseklios savanorystės programos integravimas į organizacijos strategiją kol kas nėra plačiai paplitusi praktika.

„Norėtųsi, kad kuo daugiau organizacijų pirmiausia išbandytų savanorystę ir pačios pajustų jos kuriamą vertę. O brandesnėms įmonėms linkėčiau žengti dar vieną žingsnį – savanorystę vertinti ne tik kaip socialinės atsakomybės veiklą, bet ir kaip strateginę organizacijos dalį. Tuomet galėsime kalbėti ne tik apie tai, kiek valandų savanoriavome, bet ir konkrečiais pavyzdžiais bei skaičiais parodyti, kokį pokytį sukūrėme“, – pabrėžia G. Leskauskas.

LAVA direktoriaus teigimu, svarbu ir tai, kad verslo savanorystė paskatintų darbuotojus įsitraukti į visuomenines iniciatyvas savarankiškai, neapsiribojant darbdavio organizuojamomis veiklomis.

Lietuvos atsakingo verslo asociacija yra Nacionalinių savanorystės apdovanojimų verslo kategorijų globėja. Asociacija prisideda prie atsakingo verslo iniciatyvų vertinimo ir gerųjų praktikų sklaidos, skatindama organizacijas kurti ilgalaikę vertę visuomenei.