Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) Aplinkos ministerijai pateikė pastabas dėl planuojamų visuomenės švietimo ir informavimo apie atliekų tvarkymą reikalavimų pakeitimų. Keičiamas reguliavimas nustato visuomenės švietimo ir informavimo reikalavimus gamintojams ir importuotojams, kurie jiems nustatytas pareigas vykdo individualiai. LAVA palaiko siekį atnaujinti šį reguliavimą ir plačiau pripažinti šiuolaikines skaitmenines informavimo priemones, tačiau siūlo atsisakyti dalies formalių reikalavimų ir daugiau dėmesio skirti tam, ar informacija iš tiesų pasiekia vartotoją.
Aplinkos ministerijos parengtu ministro įsakymo projektu siekiama atnaujinti visuomenės švietimo ir informavimo reikalavimus, perkelti Direktyvos (ES) 2019/904 reikalavimus ir pripažinti tokias šiuolaikines informavimo priemones kaip socialiniai tinklai, QR kodai bei elektroninės informavimo platformos.
Svarbu tai, kad šiuo projektu keičiamas reguliavimas taikomas individualiai pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams. Tuo metu kolektyviai, per gamintojų ir importuotojų organizacijas, vykdomam visuomenės švietimui ir informavimui taikomas atskiras reguliavimas. Todėl LAVA viena iš svarbių sąlygų laiko šių dviejų reguliavimo režimų suderinamumą – individualiai veikiančiam verslui neturėtų būti nustatomi griežtesni reikalavimai nei pareigas kolektyviai vykdantiems subjektams.
LAVA pačią reguliavimo atnaujinimo kryptį vertina teigiamai. Vis dėlto asociacija atkreipia dėmesį, kad projektu ne tik perkeliami ES teisės reikalavimai, bet ir išplečiami kai kurie nacionaliniai reikalavimai, kurių ES teisė nenustato. Todėl, LAVA vertinimu, atnaujinant reguliavimą svarbu užtikrinti technologinį neutralumą, informavimo efektyvumą, nustatomų pareigų įgyvendinamumą ir proporcingumą, nacionalinių bei ES reikalavimų nedubliavimą ir pakankamą pereinamąjį laikotarpį.
Informavimo rezultatas svarbiau už naudojamų kanalų skaičių
Vienas pagrindinių LAVA pasiūlymų – atsisakyti šiuo metu numatyto formalaus reikalavimo gamintojams ir importuotojams per kalendorinius metus taikyti ne mažiau kaip du visuomenės informavimo būdus.
Asociacija siūlo pereiti prie technologiškai neutralaus principo: įmonė turėtų galėti pasirinkti vieną ar kelias informavimo priemones atsižvelgdama į tikslinę auditoriją, jos pasiekiamumą, informacijos pobūdį ir konkrečios priemonės tinkamumą visuomenės informavimo tikslui pasiekti. Pasirinktos priemonės turėtų užtikrinti informacijos prieinamumą atitinkamų gaminių vartotojams ir atliekų turėtojams.
LAVA atkreipia dėmesį ir į dabartinio projekto prieštaravimą. Viena vertus, juo numatoma pripažinti socialinius tinklus, QR kodus, elektronines informavimo platformas ir kitus skaitmeninius kanalus. Kita vertus, šios priemonės nėra visavertiškai įtraukiamos į privalomų informavimo būdų sistemą. Todėl deklaruojamas informavimo modernizavimas praktikoje gali likti ribotas.
Asociacijos vertinimu, pats informavimo kanalų skaičius savaime neužtikrina geresnio rezultato. Viena tinkamai parinkta ir didelę tikslinės auditorijos dalį pasiekianti priemonė gali būti veiksmingesnė už kelias priemones, naudojamas tik tam, kad būtų formaliai įvykdytas teisės akto reikalavimas.
Jeigu būtų nuspręsta reikalavimą naudoti bent du informavimo būdus išlaikyti, LAVA siūlo bent jau užtikrinti, kad naujai įtraukiamos skaitmeninės informavimo priemonės būtų įskaitomos į privalomus informavimo būdus.
Vietoje privalomo A3 stendo – galimybė pasirinkti tinkamiausią sprendimą
LAVA taip pat siūlo persvarstyti reikalavimą tam tikrų gaminių pardavimo vietose informaciją pateikti ne mažesnio kaip A3 formato informaciniuose stenduose.
Asociacijos vertinimu, teisės aktas pirmiausia turėtų nustatyti siekiamą rezultatą – kad vartotojui reikalinga informacija būtų aiškiai matoma ir lengvai prieinama, – o ne konkrečią fizinę jos pateikimo formą.
Šį tikslą, priklausomai nuo prekybos vietos ir auditorijos, gali užtikrinti tiek tradicinis informacinis stendas, tiek elektroninis ekranas, QR kodas ar kita technologija. Todėl siūloma leisti naudoti fizines ir (ar) skaitmenines informavimo priemones. Jei A3 formato kriterijų būtų nuspręsta išlaikyti, LAVA siūlo jį numatyti kaip vieną iš galimų atitikties būdų, leidžiant naudoti ir lygiavertes skaitmenines priemones.
Kartu asociacija kelia praktinio tokio reikalavimo įgyvendinamumo klausimą. Kai kuriais atvejais pareiga užtikrinti informacijos pateikimą pardavimo vietoje tektų gamintojui ar importuotojui, nors konkreti prekybos vieta – pavyzdžiui, prekybos tinklas, degalinė ar kioskas – jam nepriklauso. Tokiu atveju įmonė būtų atsakinga už reikalavimo įvykdymą, nors jo įgyvendinimas priklausytų nuo trečiojo asmens sprendimų.
Todėl LAVA siūlo arba nustatyti technologiškai neutralų ir gamintojo ar importuotojo faktiškai įgyvendinamą reikalavimą, arba teisės akte aiškiai apibrėžti, kuriam subjektui tenka pareiga užtikrinti informacijos pateikimą pardavimo vietoje.
Nacionaliniai reikalavimai neturėtų dubliuoti ES reguliavimo
Kitas svarbus LAVA pasiūlymas susijęs su sparčiai besikeičiančiu Europos Sąjungos gaminių ženklinimo ir informavimo reguliavimu.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad baterijų srityje jau taikomas Reglamentas (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų, pakeitęs ankstesnį ES reguliavimą. LAVA todėl siūlo nacionaliniame teisės akte remtis tiesiogiai taikomu ES reglamentu, o ne ankstesniu nacionaliniu aprašu, kilusiu iš jau nebegaliojančio Europos Sąjungos reguliavimo.
Kartu siūloma įtvirtinti platesnį nacionalinių ir ES informavimo reikalavimų nedubliavimo principą: jeigu pagal tiesiogiai taikomus ar harmonizuotus ES reikalavimus vartotojui jau pateikiama savo turiniu atitinkama informacija, neturėtų būti reikalaujama tą pačią informavimo pareigą pakartotinai vykdyti pagal nacionalinį reguliavimą.
Tai tampa aktualu ne tik baterijoms. Dokumente atkreipiamas dėmesys ir į Reglamentą (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR) bei ES reikalavimus tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių ženklinimui. Dalis ES reikalavimų bus pradėti taikyti ateityje, todėl, LAVA nuomone, nacionaliniame reguliavime tikslinga iš anksto numatyti apsaugą nuo tapačių informavimo pareigų dubliavimo.
Jeigu ES teisėje nustatyta informacija savo turiniu ir prieinamumu jau įgyvendina nacionaliniu reguliavimu siekiamą tikslą, papildomas reikalavimas tą pačią informaciją pateikti kitu pagrindu didintų administracinę naštą, tačiau vartotojui nesukurtų papildomos informacinės vertės.
Vienodos sąlygos individualiai ir kolektyviai pareigas vykdančiam verslui
LAVA atskirai atkreipia dėmesį į individualiai ir kolektyviai pareigas vykdantiems gamintojams bei importuotojams taikomo reguliavimo nuoseklumą.
Keičiamas teisės aktas reglamentuoja visuomenės švietimo ir informavimo reikalavimus gamintojams bei importuotojams, kurie savo pareigas vykdo individualiai. Tuo metu gamintojų ir importuotojų organizacijų švietimo programų rengimą bei vykdymą reglamentuoja atskiras Aplinkos ministro įsakymas.
Kadangi dabar siūloma reikšmingai atnaujinti individualiai veikiantiems subjektams taikomus reikalavimus – įtraukti naujas gaminių grupes, naujus skaitmeninius informavimo kanalus ir papildomą informacijos turinį – LAVA siūlo kartu inicijuoti ir kolektyviai vykdomam informavimui taikomo reguliavimo pakeitimus.
Jeigu toks reguliavimas nebūtų atnaujinamas kartu, asociacija siūlo užtikrinti, kad individualiai savo pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams nebūtų nustatyti griežtesni visuomenės švietimo ir informavimo reikalavimai nei kolektyviai, per gamintojų ir importuotojų organizacijas, veikiantiems subjektams.
Naujiems reikalavimams būtinas pereinamasis laikotarpis
LAVA siūlo nustatyti aiškią projekto įsigaliojimo datą ir pakankamą laiką verslui pasirengti naujiems reikalavimams.
Šiuo metu projekte atskiros įsigaliojimo nuostatos nėra, todėl įsakymas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo Teisės aktų registre. Tuo pat metu numatomos naujos pareigos, susijusios su informacijos pateikimu naujų gaminių grupių pardavimo vietose, nauju informacijos turiniu ir kitais pakeitimais.
Joms įgyvendinti įmonėms gali reikėti parengti ir išplatinti naujas informavimo priemones, suderinti veiksmus su platintojais bei peržiūrėti sutartis. Todėl asociacija siūlo nustatyti konkrečią įsigaliojimo datą arba, kaip alternatyvą, numatyti, kad pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre.
Tai aktualu ir dėl to, kad dalis informavimo reikalavimų siejama su kalendoriniais metais. Pakeitimams įsigaliojus metų viduryje galėtų kilti neaiškumų, kaip pareigos turėtų būti vykdomos einamaisiais metais.
Atsakomybė turi tekti tam tiekimo grandinės dalyviui, kuriam ji iš tiesų priklauso
Atskiras LAVA pasiūlymas susijęs su PPWR nustatytu skirtingų tiekimo grandinės dalyvių vaidmenų atskyrimu.
Asociacija siūlo aiškiai atskirti fizinį maišelio ar pakuotės gamintoją nuo subjekto, kuriam iš tiesų tenka gamintojo atsakomybės ir visuomenės informavimo pareiga.
Tai ypač aktualu tais atvejais, kai įmonė pagal užsakymą gamina maišelius su kliento prekės ženklu. Vien tai, kad įmonė fiziškai pagamino ar tiekė tuščią maišelį, LAVA vertinimu, neturėtų savaime reikšti, kad būtent jai tenka atskira visuomenės informavimo pareiga, jeigu už pakuotės pateikimą rinkai ir gamintojo atsakomybę atsako klientas, prekės ženklo savininkas ar kitas tiekimo grandinės dalyvis.
Aiškesnis atsakomybių atskyrimas nesumažintų vartotojams teikiamos informacijos apimties, tačiau padėtų išvengti situacijų, kai ta pati pareiga dubliuojama kelioms įmonėms.
Tikslas – mažiau formalumo ir daugiau realaus poveikio
Apibendrindama pasiūlymus LAVA išskiria šešis principus, kuriais turėtų būti grindžiamas atnaujintas visuomenės švietimo ir informavimo reguliavimas: informavimo efektyvumas vietoje formalaus priemonių skaičiaus, technologinis neutralumas, nacionalinių ir ES reikalavimų nedubliavimas, individualaus ir kolektyvinio reguliavimo nuoseklumas, praktinis reikalavimų įgyvendinamumas bei tinkamas pereinamasis laikotarpis.
„Palaikome siekį modernizuoti visuomenės informavimą ir plačiau pripažinti skaitmenines priemones. Tačiau pats QR kodas, socialinis tinklas, stendas ar naudojamų priemonių skaičius nėra tikslas savaime. Turime vertinti, ar informacija iš tiesų pasiekia konkrečią auditoriją ir padeda vartotojui tinkamai tvarkyti atliekas. Todėl siūlome reguliavime daugiau dėmesio skirti rezultatui, technologiniam neutralumui ir reikalavimų įgyvendinamumui, kartu vengiant situacijų, kai nacionalinės pareigos dubliuoja jau galiojančius ES reikalavimus“, – sako LAVA direktorius Giedrius Leskauskas.
LAVA vertinimu, šiais principais paremtas reguliavimas leistų sumažinti perteklinių formalių reikalavimų ir administracinės naštos riziką verslui, kartu veiksmingiau siekiant pagrindinio visuomenės švietimo tikslo – užtikrinti, kad vartotojus pasiektų aktuali ir praktiškai naudinga informacija apie tinkamą atliekų tvarkymą.
