Nors susirūpinimas verslo ir finansinių institucijų neigiama įtaka aplinkai ir žmonėms vis didėja, reikšmingas pokytis vis dar nėra pasiektas. Šių metų kovo mėnesį Europos Centrinio Banko atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog „beveik visi bankai neatskleidžia pakankamo kiekio informacijos susijusios su klimato ir aplinkos rizikomis, kurios patenkintų centrinio banko iškeltus reikalavimus“ [1]. ECB vykdomosios valdybos narys Frank Elderson sako, jog „bankai bando kompensuoti prastos kokybės ataskaitas įtraukdami milžiniškus kiekius informacijos apie žaliąsias temas, taip sukurdami daug baltojo triukšmo, bet nepakankamai kokybiško turinio“ [2].
Dar visai neseniai, 2021 gruodžio mėnesį, Lietuvos NVO sektorius taip pat prisidėjo prie tvariųjų finansų situacijos įvertinimo Lietuvoje. Nevyriausybinių organizacijų susivienijimas „Vartotojų Aljansas“, atliko tyrimą ir paskelbė 6 Lietuvoje veikiančių bankų tvarumo rezultatus [3]. Tyrėjai rėmėsi Fair Finance International organizacijų tinklo metodologija kuri apima aplinkos apsaugos, socialinio atsakingumo ir valdysenos rodiklius (angl. ESG) devyniose temose. Tyrimas vyko dviem etapais – vasarą įvertintos penkios temos, o gruodį įvertintos likusios keturios, bei iš naujo peržiūrėtos pirmosios penkios.
Aukščiausią bendrą tvarumo rodiklį pasiekė „Swedbank“ (59 proc.), antroje vietoje – SEB (56 proc.), trečioje – „Luminor“ (23 proc.). Paskutiniai liko „Šiaulių bankas“ (6 proc.), „Citadelė“ (4 proc.) ir „Medicinos bankas“ (1 proc.).
Išskirtinai Baltijos šalyse veikiantys bankai surinko žymiai mažesnį tvarumo balą lyginant su kitose šalyse (Vokietijoje, Nyderlandų Karalystėje bei Švedijoje) atliktais Fair Finance tinklo narių tyrimais. Tačiau Lietuvos tyrimo metu, „Luminor“ atnaujino savo tvarumo politiką ir penkiose temose vidutiniškai pakilo per 2,2 balo. Tai rodo, jog ir mažesni bankai turi potencialo pasivyti teikiant išsamias nefinansines tvarumo ataskaitas ir prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų.
Artimiausiu metu tokio tipo ataskaitos bus griežčiau vertinamos ir prižiūrimos. Jos apims ne vien tik finansines institucijas ir didelius verslus, bet bus aktualesnės ir vidutinio dydžio įmonėms. Europos Sąjungoje priimtas įstatymų paketas sieks sukontroliuoti pinigų srautus ir nukreipti juos į tvaresnius verslus. Planuojama nuo 2023 įgalinti įmonių socialinės atsakomybės atskleidimo direktyvą (CSRD) kuri reikalaus teikti tvarumo atskaitas virš 50 000 ES veikiančių įmonių ir pateikti jas išoriniam auditui.
Kaip rodo tyrimas Lietuvoje, poreikis matyti įgyvendinamus darnaus vystymosi tikslus kyla net ir iš pilietinės visuomenės. Tai be abejonės yra reikšmingas rodiklis ne tik finansų institucijoms ir stambaus kapitalo investuotojams, tačiau ir verslo atstovams galvojantiems apie savo ateitį.
Šaltiniai:
[1] Europen Central Bank (2022), „Supervisory assessment of institutions’ climate-related and environmental risks disclosures“ https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/pub/pdf/ssm.ECB_Report_on_climate_and_environmental_disclosures_202203~4ae33f2a70.en.pdf
[2] Financial Times (2022), „ECB accuses eurozone banks of ‘white noise’ on climate risks“ https://www.ft.com/content/aaa06d90-0356-44b4-b637-0e47c9003ba4
[3] BNS (2021), „Vartotojai parašė pažymius Lietuvos bankų tvarumui“ https://sc.bns.lt/view/item/409993
