Tyrimas atskleidė, jog per pastaruosius dvejus metus sąvokos „įmonių socialinė atsakomybė“, „socialinė atsakomybė“, „atsakingas verslas“ dirbantiems šalies gyventojams tapo žinomesnės – šiais metais jas girdėję teigia trys ketvirtadaliai apklaustųjų.
Kartu išaugo ir socialinės atsakomybės principų taikymo svarba („labai svarbu“ ir „greičiau svarbu“ vertinančių skaičius padidėjo nuo 79 proc. iki 88 proc.). Diskriminaciją Lietuvoje jaučia ketvirtadalis darbingo amžiaus gyventojų (išaugo 4 procentiniais punktais). Pagrindine diskriminacijos priežastimi išlieka amžius, o diskriminacija dažniausiai patiriama darbo aplinkoje.
Nepaisant to, beveik pusė (48 proc.) respondentų teigia, kad jų darbovietėse yra taikomos nediskriminavimo priemonės.
Pandemija pakeitė darbdavių požiūrį į darbuotojų darbo lankstumą – šiais metais stebimas padidėjęs darbo organizavimo formų ir darbo valandų lankstumas (suteikiamų sąlygų procentas padidėjo nuo 70 proc. iki 88 proc.), daugiau dėmesio skiriama priemonėms, padedančioms suderinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus (nurodytų taikomų priemonių procentas padidėjo nuo 53 proc. iki 63 proc.), taip pat daugiau rūpinamasi darbuotojų fizine ir psichologine sveikata (nurodytų priemonių procentas padidėjo nuo 34 proc. iki 42 proc.).
Darbuotojų atstovai veikia beveik 4 iš 10 apklaustųjų darbovietėse, o su atstovais sutartus dalykus dažniau pavyksta įgyvendinti (visada, dažniausiai – 43 proc., kartais – 32 proc., retai, niekada – 11 proc.).
Bendradarbiavimo procesas su darbdaviu dažniausiai matomas kaip iš dalies sklandus (52 proc.), tačiau lyginant su 2020 m., šiais metais daugiau respondentų teigė, kad procesas sklandus. Darbdaviai stengiasi įtraukti darbuotojus į su jais susijusių įmonės sprendimų priėmimo procesus (visada, dažniausiai – 47 proc., kartais – 23 proc.), o 2 iš 3 darbuotojų savo darbovietėje jaučiasi tinkamai arba iš dalies tinkamai atstovaujami.
Darbuotojų įsitraukimas į profesines sąjungas ir toliau nėra didelis (11 proc.), o priklausoma dažniausiai darbovietėje veikiančioms profesinėms sąjungoms (71 proc.).
Daugiau nei pusė darbingo amžiaus šalies gyventojų įžvelgia kolektyvinės sutarties pasirašymo svarbą, tačiau vos ketvirtadalis visų apklaustųjų tvirtina, jog jų darbovietėje tokia sutartis pasirašyta arba svarstoma pasirašyti.
Tuo tarpu mažiau dėmesio skiriama darbuotojų įsitraukimo ir komunikacijos tyrimams. Su nevyriausybinėmis organizacijomis vienaip ar kitaip bendradarbiauja mažiau nei 40 proc. dirbančiųjų. Kaip vartotojai, daugelis respondentų jaučiasi nepakankamai girdimi – tik 4 iš 10 nurodė, kad į jų, kaip vartotojų, poreikius yra atsižvelgiama.
