Anglies dioksidas (CO2) yra bespalvės, bekvapės, nekenksmingos žmogui dujos, kurios susiformuoja degimo proceso metu, taip pat gyvuose organizmuose ir jos yra priskiriamos šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. Šių dujų išmetimai reiškia jų išmetimą š atmosferą per tam tikrą laiką (pavyzdžiui nuo pramonės perversmo iki XXI a. pradžios). Didžiausios CO2 emisijos susidaro deginant iškastinį kurą, taip pat tam tikrose pramonės šakose, pvz. plieno, cemento gamyboje.
Mechanizmas kuris nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, konvertuotų į anglies dioksido (CO2) kainą.
Ekonominės priemonės rūšis, kuri padeda kontroliuoti anglies dvideginio išmetimą. Šis konvertuojamas ir perleidžiamas instrumentas reprezentuoja sumažintų, išvengtų arba pašalintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį per tam tikrus projektus ar veiklas pavirtintas kokybės standartais.
Miškai ir kitos ekosistemos kurios sugeria anglies dioksido dujas iš atmosferos, taip sumažindamos jų neigiamą poveikį klimatui.
Anglies pašalinimas ir saugojimas, tai procesas kurio metu anglies dioksidas technologijų pagalba yra surenkamas ir laikomas po žeme arba panaudojamas.
Tai terminas, naudojamas apibūdinti bendrą anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygoja tam tikras produktas ar veikla arba kurios yra susijusios su žmogaus ar organizacijos veikla, kiekį. Nėra nustatytų privalomų anglies pėdsako skaičiavimo ES taisyklių.
Bet kokia veikla, kuri sumažina bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą įgyvendinant išmetamųjų teršalų mažinimo projektus (pastatų energinio efektyvumo didinimas, miškų ar kitų ekosistemų atkūrimas siekiant padidinti CO2 absorbcijos laipsnį) arba naudojantis anglies dioksido prekybos sistemomis (Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimai).
Metodai pašalinti dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmestas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įskaitant tiek natūralius (miškų sodinimas, pelkių atstatymas), tiek inžinerijos pagalba sukurtus būdus (anglies surinkimas ir saugojimas).
Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo siekiama mažinanti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) skatina joje dalyvaujančius veiklos vykdytojus mažinti į atmosferą išmetamųjų ŠESD kiekį nustatant kainą už emisijų pirkimą (ar pardavimą). Kiekvienas veiklos vykdytojas savarankiškai sprendžia, kokiu mastu įgyvendinti aplinkosaugines priemones, ir kiek pirkti trūkstamų ATL, tokiu būdu netiesiogiai remiant tokių priemonių įgyvendinimą kitose ES ATLPS dalyvaujančiose įmonėse. Sprendimą diegti ŠESD mažinimo priemones dažniausiai sąlygoja ATL rinkoje kaina, o sistemos lankstumas užtikrina, kad emisijos būtų mažinamos būtent ten ir tokiais metodais, kur šis mažinimas reikalauja mažiausiai sąnaudų. Tokiu būdu norimas globalus aplinkosauginis rezultatas yra užtikrinamas su kiek įmanoma mažesniais ekonominiais kaštais.
Procesai ir praktikos kurios leidžia įmonėms sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Dažniausiai naudojami Tarptautinės Standartizacijos Organizacijos sukurtas ISO 14001 standartas, Europos Sąjungos EMAS sertifikavimas.
Energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: saulės šviesa, vėjas, upių tekėjimas, jūrų bangavimas, potvyniai ir atoslūgiai, biomasės augimas, geoterminė energija.
Būdai suvaldyti neigiamo poveikio aplinkai ar žmonėms, padarinius. Pavyzdžiui finansinis arba nefinansinis kompensavimas, žalos prevencijos įvedimas, įvairios baudos (baudžiamosios, administracinės), taip pat gamtos atkūrimas.
Jeigu gaminys ar procesas gali kelti pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, tačiau moksliniai duomenys neleidžia iki galo įvertinti rizikos, įrodymas, jog pavojaus nėra ir visa atsakomybė tenka įgyvendinančiai organizacijai ar įmonei.
Tai galimybė sekti produkto (nuo žaliavos išgavimo iki gyvavimo ciklo pabaigos) istoriją, t.y. visą tiekimo grandinę, taip pat sudėtinių dalių kilmę su tikslu užtikrinti, jog galutinis produktas užtikrina deklaruojamus tvarumo standartus (ekonominius, socialinius, aplinkosauginius).
Visuotinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matavimo vienetas, kuris apima visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertes pagal jų atmosferos šildymo potencialą. Bazinės vertės dauginamas iš atitinkamo indekso (šildymo potencialo) ir taip sulyginamos su anglies dioksido šildymo efektu.
Ekonominės veiklos forma, kurioje vartotojai vietoje renkasi paslaugas ir daiktus kuriuos galima dalintis su kitais, t.y. neįsigyja daiktų ar paslaugų, o nuomojasi, keičiasi.
17 tarptautinių tikslų su 169 uždaviniais, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti 193 Jungtinių tautų šalys narės. Tikslai siekia apjungti pasaulio pastangas panaikinti skurdą, nutraukti badą ir pasiekti klimato įsipareigojimus kurie padėtų sustabdyti klimato kaitą.
Pagal Junginių Tautų Generalinei Asamblėjai skirtą 1987 m. Brundlandt ataskaitą darnus vystymasis – tai vystymasis, atitinkantis dabarties poreikius ir nesumažinantis ateities kartų galimybių tenkinti savo poreikius. Darnus vystymosi koncepcija siekiama užtikrinti visų žmonių socialinę gerovę neperžengiant planetos galimybių ribų. Socialiniai, ekonominiai ir aplinkos apsaugos tikslai yra persipynę ir vienas kitą papildantys. Taigi, darnus vystymasis reiškia veikimą pagal platesnės visuomenės interesus.
Organizacijos tvarumo vertinimas iš dviejų perspektyvų:
1) poveikio kurį daro įmonė aplinkai, žmonėms ir kt.
2) kaip įmonė yra veikiama (pvz. klimato kaitos)
Ekologinės pusiausvyros ir bioįvairovės atstatymas skatinant ir palaikant natūralius gamtos procesus.
Matavimo vienetas, kuris yra naudojamas palyginti žmonių poreikius su Žemės planetos sugebėjimu atsinaujinti. Matas parodo, kiek biologiškai produktyvios žemės ir jūros ploto reikia, kad būtų atnaujinti žmonių sunaudoti resursai, ir kad būtų sunaudotos arba neutralizuotos atitinkamos atliekos.
Gamtos teikiama tiesioginė ir netiesioginė nauda žmogaus ir visuomenės gerovei, sveikatai, ekonomikai.
Bendras organizmų ir jų neorganinės aplinkos kompleksas. Joje atsiranda dinamiška tarpusavio priklausomumo ir poveikio struktūra, kuri, nepaisant svyravimų populiacijoje bei kitų trikdančių veiksnių, paprastai išlaiko pusiausvyrą.
Terminas apibrėžiantis tris pagrindinius įmonių darnios veiklos faktorius – aplinkos, socialinius ir valdysenos. Šis terminas dažnai naudojamas institucinių ir privačių investuotojų bendruomenės ir kartais naudojamas apibūdinant įmonių darnaus vystymosi potencialą.
ESG reitingai tai matavimo vienetas, kuriuo naudojantis galima palyginti įmonių ar organizacijų ilgalaikius įsipareigojimus tvarumo srityje, tai ypač aktualu investuotojams. Taip pat, kai kurie reitingai orientuojasi labiau į ESG rizikas. Verta atkreipti dėmesį, jog šie reitingai susilaukia nemažai kritikos dėl jų tikslumo, kadangi tų pačių įmonių rezultatai žymiai skiriasi tarp skirtingų vertinimo bendrovių.
Tai atvejai ar veiksmai, kurie sukelia (arba gali sukelti) tam tikras finansines rizikas įmonei ar organizacijai.
Veiksmai, kuriuos įkvepia ir palaiko gamta, kurie yra ekonomiški, tuo pat metu teikia ekologinę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda didinti sistemų atsparumą (angl. resilience). Gamta paremti sprendimai gali apimti, pavyzdžiui, taršos maistinėmis medžiagomis mažinimą išsaugojant ir atkuriant šlapžemes, arba anglies sekvestraciją ir kaupimą durpynuose ar miškuose.
Visi planetos gamtiniai resursai kurie suteikia naudą (tiesioginę ir netiesioginę) žmonėms, didina atsparumą. Pavyzdžiui miškai yra ekosisteminių paslaugų šaltinis, taip pat šaltinis sugeriantis CO2 emisijas. Iš esmės gamtinį kapitalą sudaro ne tik dirvožemis, pelkės, miškai, ežerai, kalnai, taip pat ir žmogaus formuojamas kraštovaizdis (pvz. žaliosios erdvės miestuose).
Metodas, kuriuo sistemiškai analizuojamas visapusiškas produktų poveikis aplinkai per visus jų gyvavimo etapus – nuo gamybos, įrengimo iki naudojimo ir nugriovimo, sunaikinimo.
Pagal ISO 26 000:2010 Valdysenos sąvoka, kuri remiasi trimis pagrindiniais elementais planuojant įmonės veiklą – aplinkos apsauga, ekonominė ir socialinė gerovė. Organizacijų atsakomybė už savo sprendimų ir veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai. Savanoriškas įsipareigojimas laikytis skaidraus ir etiško elgesio principų, kurie:
Nuodugnus įmonės verslo finansinis, mokestinis ir teisinis patikrinimas. Atlikus patikrinimą, parengiama ataskaita, kurioje yra pateikta išsami tikrinamos įmonės apžvalga, kuri leidžia geriau suprasti įmonės veiklos modelį ir pagrindinius augimo veiksnius, rizikas, taipogi rekomendacijas kaip tas rizikas valdyti.
Rizikų valdymo procesas kurio įvertinami potencialūs neigiami poveikiai žmonėms ir jų teisėms. Dažniausiai vertinimas susidaro iš keturių etapų – įvertinamas faktinis ir potencialus poveikis žmogaus teisėms, integruojami pokyčiai, sekamas efektas, komunikuojama apie pasiektus (ir nepasiektus) rezultatus.
Dideli vidutinės temperatūros, kritulių, vėjo ir kiti klimato pokyčiai kurie palaipsniui atsirado per kelis dešimtmečius ar ilgesnį laiko tarpą.
Procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C ir toliau siekiama, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime.
Klimato rizika pasireiškia dviem būdais. Pirmiausia, dėl klimato kylanti rizika žmonių sveikatai ir gyvybei, pavyzdžiui gaisrai, sausros, potvyniai, vandens trūkumas ir pan. Taip pat rizika gali kilti dėl valstybių atsako į klimato kaitą, tai yra perėjimo prie švarios energetikos ir mažo CO2 intensyvumo ekonomikos, ko pasekoje atsiranda rizikų susijusių su darbo rinka, teise, taip pat reputacija.
Išskiriamos dviejų rūšių rizikos:
Būtent šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų nulinis arba neigiamas balansas taikomas asmens/įmonės/valstybės lygmenyje. Svarbu paminėti, jog pirmiausia orientuojamasi į emisijų mažinimą, ir tik tuomet, likusi dalis išlyginama kompensacijos mechanizmų pagalba.
Lyčių lygybė – tai padėtis, kai moterys ir vyrai turi tas pačias teises ir galimybes gyventi visavertį gyvenimą, pavyzdžiui, mokytis, dirbti, gauti vienodą atlygį, derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, gauti reikiamas paslaugas, dalyvauti sprendimų priėmime. To siekiama, kad visi visuomenės nariai, nepaisant lyties, galėtų atskleisti savo potencialą, prisidėti prie visuomenės ir valstybės kūrimo bei naudotis jos ištekliais.
Veiklos, kuriomis siekiama padaryti įtaką politikams, vykdomosios valdžios atstovams siekiant pakeisti jų nuomonę tam tikrais klausimais. Nebaigtinis veiklų sąrašas:
• organizuojami renginiai, susitikimai, konferencijos
• organizuojamos komunikacinės kampanijos, vietos iniciatyvos
• rengiami pozicijos, straipsniai, reprezentatyvios gyventojų apklausos, tyrimai ir kt.
Visi finansiniai ir nefinansiniai ištekliai kuriuos žmonija gauna iš jūrų bei vandenynų.
Terminas vartojamas apibūdinti įvairias žmonių išnaudojimo formas, kaip prekyba žmonėmis, priverstinis darbas, santuoka, skolos vergovė, vaikų išnaudojimas.
Mokslu grįsti tikslai nurodo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu tikslus, kurie yra vertinami pagal mokslu grįstų tikslų iniciatyvos nustatytus kriterijus. Dažniausiai tikslai keliami pagal energijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo iniciatyvas, kuriomis siekiama, jog klimato šiltėjimas neviršytų 1,5 °C lyginant su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją.
Neatsinaujinantys energijos ištekliai yra labai lėtai, per milijonus metų susidarantys energijos ištekliai. Tai – iškastinis kuras akmens anglys, nafta, dujos.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas, pasiekiant neigiamą emisijų balansą, t.y. daugiau CO2 pašalinama iš atmosferos, negu išskiriama.
Gali būti tiek veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų asmenims.
Netiesioginės emisijos susidaro bendrovės veikloje ne iš kontroliuojamų ar nuosavybės teise priklausančių šaltinių (pvz. elektros energija, centralizuotas šilumos tiekimas).
Netiesioginės emisijos susidaro bendrovės veikloje ne iš kontroliuojamų ar nuosavybės teise priklausančių šaltinių, t.y. kontroliuojamų kitos įmonės. Trečiosios srities emisijas apima visas emisijas neįtrauktas į antrąją sritį, kurios atsiranda raportuojančios kompanijos vertės grandinėje (žaliavų tiekėjai, gamyba, pristatymas, paslaugų bei produktų palaikymas).
Tai papildomas poveikis, kuris nėra aiškiai susijęs su numatytu veiklos rezultatu (ir padariniais). Kartais vadinamas antriniu poveikiu.
Nuolatinės žmonių ūkinės, pramoninės ir kitos veikos pasekoje, ekosistemos praranda bioįvairovę, todėl tampa mažiau atsparios, funkcionalios ir nusilpsta.
Šį balansą gali pasiekti tokia įmonė ar veikla, kuri savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas (neigiamą efektą) išbalansuoja įvairiais CO2 sugėrimo būdais (teigiamu efektu), tokiais kaip anglies sekvestracija (dirvožemio, miškų sugeriamas CO2), naudojantis įvairiais kompensavimo mechanizmais. Svarbu atkreipti dėmesį, jog svarbiausia yra emisijų mažinimas, o likęs kiekis gali būti kompensuojamas. Taip pat, nulinis emisijų balansas nereiškia nulinių emisijų.
Holistinė sistema pagal kurią projektuojami materialūs produktai, bei kuriamas jų dizainas su tikslu užtikrinti, jog jų gyvavimo ciklo metu nesusidarys jokių atliekų (jos bus rūšiuojamos, ar tiesiogiai panaudotos kitiems produktams kurti).
2009 m. Johanas Rockströmas vadovavo 28 tarptautiniu mastu žinomų mokslininkų grupei, kuri nustatė šiuos devynis procesus, reguliuojančius Žemės sistemos stabilumą ir atsparumą. Taigi, planetos ribų koncepcija pateikia devynių kiekybiškai išmatuojamų ribų rinkinį kurių neperžengus, žmonija gali klestėti ir užtikrinti tą ateinančioms kartoms. Šių ribų peržengimas padidina didelio masto staigių ar negrįžtamų aplinkos pokyčių riziką.
Organizacijos ar asmens veiklos įtaka, aplinkai, ekonomikai ar žmonėms ir jų teisėms, kuri gali būti neigiama ar teigiama, ilgalaikė ar trumpalaikė, tyčinė ar netyčinė, atstatoma ar neatstatoma.
Prisitaikymo prie faktinės ir tikėtinos klimato kaitos ir jos neigiamo poveikio procesas.
Darbas, kurį asmuo dirba ne savo noru ir negali ištrūkti dėl grasinimų, smurto, prievartos ar apgaulės. Tai apima įvairias išnaudojimo praktikas ir „modernios vergystės“ formas, tokias kaip prekyba žmonėmis, priverstinis darbas, skolos vergovė.
Vartotojų pasirinkimas pirkti atsakingai pagamintus ir sukurtus produktus ar paslaugas (įm0nių ir organizacijų kurios taiko ESG kriterijus savo veikloje).
Atvirumas apie sprendimus ir veiklas, kurios turi įtaką visuomenei, ekonomikai ir aplinkai, bei pasiryžimas kalbėti apie tai aiškiai, tiksliai, atvirai ir laiku.
Socialinis dialogas tai nuolat ir pastoviai vykstantis bendravimas įvairiais lygiais tarp visuomenės narių, suinteresuotų jų grupių, tam tikrais atvejais ir valstybės (savivaldybės) institucijų, kurio tikslas pasiekti susitarimus tam tikrose visuomenės gyvenimo srityse. Socialinis dialogas, kaip visuomeninis reiškinys, glaudžiai susijęs su socialiniu teisingumu ir visuomenės narių pilietiškumu (pilietiniu aktyvumu).
Bendra vertė visų socialinių saitų, vertybių, ryšių visuomenėje, kuri leidžia individams ir jų grupėms efektyviai veikti kartu.
Kate Raworth sukurta ekonominė teorija, kuri yra vaizduojama spurgos formos ir jos tikslas yra patenkinti būtiniausius visų žmonių poreikius (paremtus 12 „socialinio pagrindo matmenų“) neviršijant planetos galimybių (kurias apibrėžia 9 „planetos ribos“).
Finansinio stabilumo tarybos sudaryta darbo grupė, kurios rekomendacijos visuotinai pripažintos patikimomis gairėmis dėl finansiniu požiūriu svarbios su klimatu susijusios informacijos pateikimo.
Suinteresuotos šalys (arba asmenys ar grupės) yra visi visuomenės nariai, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai organizacijos ir jų veiklos daro įtaką, ir atvirkščiai – organizacijos taip pat yra priklausomos nuo suinteresuotų grupių, kurios gali būti klientai, vartotojai, tiekėjai, visuomeninės organizacijos, institucijos, akademinė visuomenė, piliečiai ir t. t.
Bendru pasauliniu sutarimu Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo A priede terminu „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ (angl. k. greenhouse gases) vadinamos tos dujos, kurių koncentracija atmosferoje sparčiai didėja dėl žmogaus veiklos (iškastinio kuro deginimas, transporto plėtra, miškų kirtimas ir kt): anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), diazoto oksidas (N2O), ir fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6), nuo 2012 metų – ir azoto trifluoridas (NF3).
Europos Sąjungos įdiegta bendra veiklų klasifikavimo sistema, kuria siekiama skatinti privačias investicijas į tvarų augimą ir padėti užtikrinti neutralų ekonomikos poveikį klimatui. Taksonomija suteikia įmonėms ir investuotojams galimybę kalbėtis ta pačia kalba nustatant, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu.
Veiklos priemonių visuma, reikalinga visam produkto sukūrimo ir pardavimo procesui atlikti. Tai yra nuo žaliavų paieškos, tolesnio jų perdirbimo iki gamybos, gabenimo ir pristatymo galutiniam vartotojui.
Tiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai vienas asmuo yra vertinamas mažiau palankiai nei tokioje pačioje situacijoje vertinamas, buvo arba būtų vertinamas kitas asmuo, remiantis bet kuriuo iš pagrindų, kuriais diskriminuoti yra draudžiama.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, susidarančios dėl įmonės vykdomos veiklos iš jos kontroliuojamų arba jai priklausančių šaltinių.
Verslo terminas apibrėžiantis įsipareigojimą matuoti ne tik finansinius rezultatus, bet ir savo socialinį bei aplinkosauginį poveikį. Šalia pelno, atsiranda povekio žmonėms, bei planetai aspektas.
Finansų sektoriuje naudojamas terminas apibūdinti finansavimo tipą, kai į sprendimą finansuoti įmonę, įtraukiami aplinkosaugos, socialiniai ir valdysenos (ESG) kriterijai tikint, jog tai užtikrins geresnį ilgalaikį įmonės pelningumą. Investuotojai remiasi ESG kriterijais ir dėl vertybinių paskatų.
Tvarumo ataskaitų teikimo direktyva – ES teisės aktas kuris patobulins ir pakeis dabartinę nefinansinės atskaitomybės direktyvą (NFRD), galiojusią nuo 2018 metų. Naujoji direktyva ir standartai įpareigos įmones reguliariai skelbti ataskaitas apie savo veiklos poveikį žmonėms bei aplinkai pradedant nuo 2024-ųjų už 2023 finansinius metus.
Verslo strategija, kurioje ilgalaikė vertė kuriama valdant rizikas ir vertinamas verslo poveikis aplinkai ir visuomenei.
Prognozuojamos ateities emisijos, kurios turi didelį šansą būti išmestos į atmosferą dėl tolimesnio numatyto veiklos vystymo.
Įmonės valdymo sistema, paremta įmonės akcininkų ir suinteresuotųjų lūkesčiais . Taip pat, valdysena apima strateginius veiksmus – tikslų iškėlimą ir jų įgyvendinimo planavimą, progreso matavimą.
Moralinių principų, kuriais vadovaujamasi versle, visuma. Verslo etika susijusi su teisingumu, visuomenės lūkesčiais, pavyzdžiui, sąžininga konkurencija, socialine atsakomybe, darbdavių ir darbuotojų gerais santykiais ir elgsena.
Tai veiklos ir procesai reikalingi sukurti galutinį produktą ar paslaugą įskaitant ir visas kitas įmones turinčias tiesioginį ar netiesioginį verslo santykį, tiek iš tiekėjų pusės (tiekia žaliavas ar paslaugas) tiek iš tolimesnio produkto ar paslaugos vystymo pusės (gauna produktus ar paslaugas ir toliau juos vysto ar parduoda).
Rizikos valdymo mechanizmas kai įmonės viduje nustatoma tam tikra anglies dioksido emisijų kaina. Šis indikatorius naudojamas investuojant į naują įrenginį, ar projektą, apskaičiuojant papildomus kaštus dėl naujai generuojamų CO2 emisijų.
Aukščiausią vadovaujančią poziciją užimantis asmuo atsakingas už įmonės darnaus vystymosi strategiją, veiklas, ir jųpriežiūrą.
Įmonių ir organizacijų teikiamų paslaugų, kuriamų produktų pateikimas ir teigiamos informacijos skleidimas, neatskleidžiant jokių neigiamų savybių, siekiant sudaryti kuo geresnį tvarios organizacijos įvaizdį.
Finansiniai ištekliai, skirti finansuoti veikloms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu bei klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos.
Ekonomika, kurioje žmonių gyvenimo gerovė ir socialinė lygybė kuriama ženkliai sumažinant žalingą poveikį aplinkai. Žalioji ekonomika pasižymi mažu šiltnamio dujų išmetimu į aplinką, aukštu išteklių panaudojimo efektyvumu ir socialine integracija.
Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio žiedinė ekonomikos sistema siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, atsakingu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.
