Globalūs šiuolaikinės rinkos pokyčiai tampa vis svarbesniu veiksniu, lemiančiu organizacijų galimybes ir perspektyvas. Lietuvos verslo organizacijos, norėdamos išlikti konkurencingomis rinkoje, turi sugebėti atlaikyti didėjantį konkurencijos spaudimą, atsirandantį dėl prekių ir paslaugų rinkų liberalizavimo, sugebėti patenkinti vis griežtėjančias veiklos sąlygas, sugebėti pasinaudoti socialinių ir aplinkosauginių veiksnių sukuriamomis sąlygomis.
Viena vertus, rinkos pokyčiai suteikia daugybę naujų galimybių: inovatyvios įmonės, pasikeitimų valdymas, naujo verslo kūrimas, rizika grindžiamos strategijos, socialiai atsakingo iniciatyvumo skatinimas. Kita vertus, pokyčiai sukelia iššūkius. Iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos verslas ir visuomenė, daro įtaką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai Lietuvoje. Vienas jų tai pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje. Turbūt nebėra nei vieno sektoriaus Lietuvoje, kuriame nejaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumus. Didelė konkurencija rinkoje verčia organizacijas ieškoti naujos veiklos ir savęs pateikimo būdų.
Kitas iššūkis, verčiantis verslą ir visuomenę reaguoti – išaugusi informacijos sklaida. Skaitmeninė revoliucija pakeitė ne tik pavienių žmonių elgseną, bet ir organizacijų veikimą. Dėl informacijos sklaidos tempų inertiški procesai tampa akimirksniu įgyvendinami. Plečiasi virtualių tinklų sistemos, daugėja virtualių bendruomenių. Būtent virtualios bendruomenės ir tampa viena svarbiausių socialinės atsakomybės suinteresuotųjų šalių. Ir nors virtualios bendruomenės yra suvokiamos kaip netiesiogiai suinteresuotos šalys, bet sparčiai augančių socialinių tinklų įtaka socialiai atsakingai organizacijų veiklai tampa ypač svarbi. Šiuolaikinis verslas turi atsižvelgti į platesnius socialinius ir aplinkosauginius interesus, nes tai yra verslo sėkmės pamatai, be kurių verslas negali toliau vystytis.
Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurios ne tik garsiai deklaruoja apie vykdomą socialiai atsakingą verslą, bet ir praktiškai jį įgyvendina. Socialiniai ir aplinkosauginiai projektai jau tampa Lietuvos organizacijų strategijos dalimi. Reikėtų siekti palaipsniui perorientuoti verslo įmonių rėmimo strategijas į ilgalaikių socialinių kompleksų su visuomeninėmis organizacijomis ir bendruomenėmis kūrimo strategijas, o visuomeninėms organizacijoms siekti kurti interesų grupes, palengvinančias bendradarbiavimą su įmonėmis.
Nors socialinės atsakomybės principų ir praktikų sklaida didėja, Lietuvoje šis procesas nėra sklandus. Vieša informacija atskleidžia, jog dar nemažai organizacijų nesiremia tvariais principais, dalyvauja ir vykdo veiklą šešėlinėje ekonomikoje. Dar yra dalis organizacijų, kurios veiklą vykdo, apsiribodamos tik teisės aktuose apibrėžtomis normomis, savanoriškai neprisiimdamos socialinės atsakomybės, aplinkosauginių ar tvarumo įsipareigojimų.
